užuomarša

užuomarša
užúomarša sf. (1) K, LsB210, Š, Rtr, FrnW, , , Jn, J.Jabl, ažúomarša (r.) (1) , JT428, Skp, Pnm 1. Š, Rtr, , NdŽ, užmiršimas: Tylenis visai nesikėsino atimti iš jos tą apgaulingą laimę, visų vargų užuomaršą, – jam rūpėjo patį vargą sunaikinti lietuviškame kaime K.Bor. Viskas, kas buvo, grimzdo užuomaršon, tarsi kokion miglon . 2. NdŽ užsimiršimas, užmirštis, ramybė: Lietuvis savo užuomaršos vienumoje dūmoja apie kitą pasaulį B.Sruog. Vėl miegas nulenkė jo galvą, pridengė užuomarša . Jis tarytum paskendo kaip ir kokioj užuomaršoj ir nuėjo, jau nieko nebematydamas . 3. NdŽ, užmaršumas: Nuo tavęs užuomarša užsikrėčiau I.Šein. 4. scom. K, KII294, L, Rtr, , NdŽ, , Mrj, Krsn, Ds, Ob, Paį, Jnšk kas greit užmiršta: Kurs vis užmiršta, tas užúomarša J. Baisi bėda su šita užúomarša! Alk. Toks jau ažúomarša, kad jau neduok Dieve! Skdt. Kur anas atmins, toks ažúomarša! Trgn. Kol (kodėl) aš pasdariau tokia ažúomarša? Sdk. Ot užuomarša, gal ir ką vakar valgei, nebežinai? Kp. Sakyk tu jam, nesakyk, vis tiek jo galvoj neliks, toks užúomarša Št. Et, užúomarša, kaip dar liežuvio užsimiršęs nenukandi? Srv. Nereikia būt užúomaršai Krs. Užúomarša – pasidėjo plaktuką ir nežino kur Pc. Ažúomarša rugius pjovė pjovė ir vaiką užmiršo po guba (ps.) Žl. Čiūčio liūlio užúomaršos vaiką (ps.) Snt. Tai matai, koks tu užuomarša – ėmei ir palikai, tai dabar eik tamsoj parnešti BsMtI59(Brt). Pamiršau ne vieną reikalingą daiktą, nors šiaip, rodos, nesu užuomarša LKXX199. Kam tu, užuomaršìke, nešies viską į lauką – palieki ir užmiršti Skr. 5. scom. Aln kas užmirštas; koks užmirštas daiktas: Čiūčia liūlia užuomaršą, čiūčia liūlia aukso žiedą NS162. Ką čia man duodi užúomaršos (užmiršto krosny kepalo) J.Balč(Pn).
◊ užúomaršai prisipir̃šti netekti atminties: Jau seni metai persisvėrė ir užúomaršai prisìpiršta Jz.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • užuomarša — užúomarša dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sapnas — sãpnas sm. (4) (ž. gen. sing. sãpnės, loc. sing. sãpnė[je], sapnė̃[je]) K; SD334, H, R, Sut, RtŽ, L, Rtr 1. M miegančiam kylantys vaizdai: Sapnuose pasireiškia arba ankstesnių išgyvenimų pėdsakai, arba organizmo būklė miegant rš. Sapne… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • avigalvis — avìgalvis, ė smob. (1) Šl, Gs menk. užuomarša, žioplys, pusgalvis: Toks jau jis avìgalvis: kur eina – užmiršta, ką daro – nežino Dkš. Tu, avìgalvi, ar aš tau nesakiau parnešti cukraus! Mrj. Nebūk tokia avìgalvė, žiūrėk ką daranti Skr. Ką su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • copa — scom. (1) BzF57 kas copinėja, žioplys, užuomarša: Jis tikras copa Grk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gluosnagalvis — gluosnagalvis, ė smob. (1), gluosnagalvis (1) sunkios galvos žmogus, apkiautėlis, užuomarša: Šitas dičkis toks gluosnagalvis – ką tu jį išmokysi! Grž. Visi jie tokie gluosnagalviai Skr. Oi tu, gluosnagalvi, gluosnagalvi, sakiau išeidama, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • goželis — sm. (1) 1. Š kas gožinėja, vaikščioja: Tas goželis po laukus gožinėja Nm. 2. scom. Grž, Vl, Rs užuomarša, vėpla, žioplys: Ko tas goželis čia žiopso? Alk. Bene toks goželis prie darbo tiks? Vlkv. Iš kur tu toks goželis išlindai? Jrb. Kur gožini,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškvošėlis — iškvošėlis, ė smob. (1) apykvailis žmogus, kvaiša, užuomarša: Tai jau iškvošėlis – tu ir galvą kitąkart pamesi! Ukm. Su tokiuo iškvošėliu nesusidėk Ssk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsiblaškėlis — išsiblãškėlis, ė smob. (1) 1. kas viską išmėto, išblaško: Nebūk toks išsiblãškėlis, ir žinosi, kur padėta Ds. 2. NdŽ kas nesusikaupęs, užuomarša: Sakyk, nesakyk tam išsiblaškėliui – negi atmins Ds. Išsiblaškėlis pamiršo, ką darąs rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliokynė — kliõkynė sf. (1) 1. ištižėlė, nevykėlė, užuomarša: Ir eina it kliõkynė Skd. Nebūk kliõkynė, būk tvirta Skd. Manai tu gerą [žmoną] gausi: koki kliõkynalė prisiplaks, ir nebenusikratysi Skd. 2. krioklys: Ta vieta [kur vanduo kliokia] vadinasi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • knapas — knãpas scom. (4) J 1. kas eidamas knapsi, klumpa, griuvinėja, nevikrus žmogus: Ot knãpas – kur tik eina, ir griūva Kp. Nu tau knãpas – nė per slenkstį neperlipa! Vb. Toks knãpas dar išgrius Ėr. Ė, iš tavęs tikras knãpas, nė nepaeini gerai Sb …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”